Siekiant priimti ekonomiškai išmintingus sprendimus, planuojant privalu atsižvelgti į planavimo sąnaudas - tiek tiesiogines (investicijas), tiek ir netiesiogines (priežiūra).

Planavimas turi įtakos savivaldos ekonomikai. Naujoms infrastruktūroms reikia investicijų, finansavimas tai pat reikalingas senųjų infrastruktūrų priežiūrai. Planuojant priimti sprendimai sukuria ilgalaikę, mažiausiai dešimtmečiais, o jei pasiseks, ir šimtmečiais egzistuosiančią struktūrą. Priėmus tokius sprendimus, derėtų atsižvelgti į ilgalaikę infrastruktūros priežiūrą.

Tiesioginės investicinės sąnaudos, apimančios žemės pirkimą ir planavimą, komunalinę inžineriją (geriamojo vandens vamzdynus ir kanalizacijos sistemą, centrinio šildymo trasas), viešojo transporto infrastruktūrą, gali būti didelės. Kuriant naują infrastruktūrą, didelę įtaką sąnaudoms gali turėti dirvožemio tipas, paklotinė uoliena, kraštovaizdis. Tačiau bendrųjų planavimo sąnaudų dydį labiausiai lemia tinklų priežiūros ir paslaugų sąnaudos. Be to, jei planuojant buvo apsvarstyti ne visi svarbūs klausimai, netiesioginės sąnaudos gali būti itin didelės, pvz., eismo įvykiai, kultūrinio ar istorinio kraštovaizdžio netektis, žemės vertės kritimas.

Didžiausią investicinių sąnaudų dalį sudaro paslaugų, elektros, šildymo, vandens (geriamojo ir kanalizacijos), kelių, IT ir kitų tinklų kūrimas. Būtina užtikrinti pagrindines švietimo ir socialinio sektoriaus teikiamas paslaugas. Galbūt pradėjus rengti plėtros planą, darželių, mokyklų, papildomų medicininių ar sveikatos priežiūros paslaugų dar nereikia, bet ilgainiui šioms paslaugoms bus skiriama didelė naujos vietovės savivaldos lėšų dalis. Nors investicinės sąnaudos į naujas struktūras yra gana didelės, ilgalaikei priežiūrai taip pat reikalingas finansavimas. Jei naujos vietovės statomos esamoje efektyviai naudojamoje infrastruktūroje ar bent su ja susietos, ilgalaikės savivaldos išlaidos bus kur kas mažesnės.

Didžiausias papildomo ir decentralizuoto planavimo skirtumas yra sąnaudų paskirstymas. Nors papildomų statybų atveju, savivaldos investicinės sąnaudos yra didelės, ilgalaikės priežiūros sąnaudos yra mažesnės, nes galima naudotis jau esamomis komunalinėmis paslaugomis. Tačiau planuojant decentralizuotai, visos sąnaudos išryškėja vėliau. Iš pradžių, kai atsiranda paslaugos poreikis, pvz., mokyklos, gyventojų būna per mažai, kad paslaugą apsimokėtų teikti. Tokiais atvejais savivalda turi organizuoti moksleivių vežimą į jau veikiančias mokyklas. Bet kai decentralizuotoje vietovėje pradedama planuoti, gali būti per vėlu, nes infrastruktūros kūrimo sąnaudos bus ypač didelės, o veikiančios erdvinės struktūros gali ir nepavykti sukurti, nes rajonas pastatytas neplanuojant.

Svarstant planavimo sąnaudas, derėtų atsižvelgti ir į kitas suinteresuotąsias šalis, nes savo interesų turi žemės savininkai, potencialūs naujakuriai, verslininkai ir valstybė. Nauji darbo rajonai ir prekybos centrai sukuria naujas darbo vietas ir savivaldai generuoja pajamas. Tačiau jei planuojama aplaidžiai, urbanistinė struktūra gali būti pakrikusi ir savivaldos sąnaudos ilgainiui išaugs.

Žiūrėkite ir kitas planavimo kategorijas, skirtas klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti:

» Vietos klimatas ir būsimo klimato scenarijai
» Kompaktiška ir įvairi urbanistinė struktūra
» Tvarus transportas
» Taupus energijos vartojimas
» Patogi ir sveika aplinka
» Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas
» Strateginis planavimas