Politikos kūrėjai
Teritorijų planuotojai
Verslininkai

Žemės ūkis

Klimato kaitos įtaka žemės ūkiui Baltijos jūros regione (BJR)

Klimato kaitos poveikis javų ir ganyklų derlingumui yra dažna žemės ūkio sektoriaus tyrimų sritis. BJR temperatūros padidėjimas 1-3 °C, kartu pasikeitus kritulių režimui ir CO2 koncentracijai atmosferoje, gali būti šiek tiek naudingas javų derliui (IPCC, 2007a). Šiame skyriuje pateikiami tikėtino klimato kaitos poveikio javų derliui modeliavimo rezultatai (Olesen et al., 2007; EEA, 2008), o taip pat apžvelgiami nitratų išplovimo pokyčiai (Olesen et al., 2007) ir javų tinkamumo zonos (Fronzek ir Carter, 2007; Olesen et al., 2007).

Poveikio žemės ūkiui santrauka pateikta 1 lentelėje. Daugiau informacijos apie kiekvieną poskyrį ir konkrečius tyrimus rasite spragtelėję po lentele pateiktas nuorodas. Patarimų, kaip suprasti lentelės informaciją, rasite dešinėje pateiktame Švedijos pavyzdyje (anglų kalba).

1 lentelė. Klimato kaitos poveikis žemės ūkiui projekto BalticClimate šalyse – surastų poveikio scenarijų bendrų perspektyvų santrauka interpretuota iš skirtingų mokslinių studijų 
(↑↑ Žymus padidėjimas; ↑ nedidelis padidėjimas; ↓↓ žymus sumažėjimas; ↓ nedidelis sumažėjimas; ○ jokio pokyčio arba jis nežymus; ~ labai neaiškus poveikis; ~↑ poveikis neaiškus, didėjimo tendencija; ~↓ ; ─ neįtraukta į analizę)

Klimato kaitos poveikis:

ŠVED

SUOM

EST

LAT

LIT

RUS

VOK

Tinkamumas sojos pupelėms ~↑ ~↑ ~↑ ~↑ ~↑ ~↑
Tinkamumas kukurūzams ~↑ ~↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑
Žieminių kviečių derlius ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑
Nitratų išplovimas iš žieminių kviečių ~↓ ~ ~↓ ~↓ ~↓ ~↓ ~↑
Pasėlių derlius ↑↑ ↑↑ ~↑ ↑↑

Poveikio scenarijų pavyzdžių iš skirtingų mokslinių straipsnių/ataskaitų galite rasti šiuose poskyriuose:              

Tinkamumas sojos pupelėms (Europoje)
Tinkamumas kukurūzams (Europoje)
Žieminių kviečių derlius ir nitratų išplovimas iš žieminių kviečių laukų (Europoje)
Pasėlių derlius (Europoje)

Tinkamumas sojų pupelėms (Europoje)

Fronzek ir Carter (2007) ištyrė, kurios Europos zonos ateityje bus tinkamos sojos pupelių augimui pagal kelis klimato scenarijus, remiantis įvairiais modeliais ir emisijų scenarijais. Rezultatai Europoje rodo, kaip pasislinks sojos pupelių auginimui tinkamos zonos pagal ateities klimato scenarijus 2071-2100 metams (1 pav.). Numatytos ateities tinkamos zonos sojos pupelių auginimui BJR šalyse skiriasi priklausomai nuo modelių ir emisijų scenarijų. Regioniniu cirkuliacijos modeliu (RCM) paremtas A2 emisijų scenarijus parodė tinkamumo zonų padidėjimą Centrinėje Europoje, įskaitant didelę dalį Vokietijos. Tačiau neapibrėžtumo sritis (maksimalus įmanomas plėtimasis) apima pietinę Švediją ir Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dalį Rusijos ir Vokietijos. Neapibrėžtumo sritį padidina bendruoju cirkuliacijos modeliu (BCM) pagrįsti klimato scenarijai. Sojos pupelių tinkamumo ateityje BJR šalyse bendra perspektyva interpretuojama pagal Fronzek ir Carter (2007) rezultatus, iliustruotus 2 lentelėje

1 pav. Planuojamas tinkamumas sojos pupelių auginimui (Kingsoy varinatas) ateityje (2071-2100) ir lyginamuoju periodu (1961–1990 m. pagrįsti apskaičiuotomis temperatūromis). Žalios zonos rodo tinkamas vietas lyginamuoju periodu, raudonos - vaizduoja bendrą visiems scenarijams plėtimąsi, mėlynos – neapibrėžtumo sritį, apimančią mažiausią ir didžiausią plėtimąsi scenarijuose atitinkamoje grupėje. Pilkos zonos netinka nei vienam scenarijui  (2 pav. Fronzek et al. (2007)) (paspauskite norėdami padidinti)

2 lentelė. Bendra tinkamumo sojų pupelių auginimui perspektyva
(↑ Nedidelis padidėjimas; ~↑ neaiškus rezultatas, didėjimo tendencija)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ~↑ ~↑ ~↑ ~↑ ~↑ ~↑ ↑ 

Grįžti į poskyrius

 

Tinkamumas kukurūzams (Europoje)

Tinkamumą grūdinių kukurūzų auginimui ištyrė Olesen et al. (2007), naudodamas paprastus klimato scenarijų rodiklius. Sėkmingo kultivavimo šiluminiam tinkamumui apskaičiuoti panaudota efektyvios temperatūros suma¹. Tinkamumo skaičiavimas pagrįstas sumodeliuotais klimato duomenimis (2071-2100 metams, lyginant su 1961-1990 metais) iš 7 RCM scenarijų, paremtų HadAM3H skirtu A2 emisijų scenarijui ir 24 klimato scenarijams, paremtiems šešiais skirtingais BCM kiekvienam iš A1FI, A2, B1 ir B2 emisijų scenarijų. 

Pagal RCM pagrįstus A2 klimato skaičiavimus, tinkamos zonos išsiplės pietų Suomijoje ir Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijos Baltijos regione ir tose Vokietijos dalyse, kurios dabar nėra tinkamos. Pagal skaičiavimus gautas didesnis neaiškumas GCM pagrįstiems A1FI, A2, B1 ir B2 scenarijams, negu RCM pagrįstam SRES A2 scenarijui (2 pav.). Tinkamų kukurūzams auginti zonų ateityje bendra perspektyva BJR šalyse yra iliustruota 3 lentelėje, parengtoje interpretuojant Olesen et al. (2007) rezultatus.

2 pav. Sumodeliuotas tinkamumas kukurūzams auginti dabartinio laikotarpio (1961–1990) ir ateities (2071–2100) klimato sąlygomis: a) 7 RCM scenarijai pagal HadAM3H  A2 emisijų scenarijų ir b) 24 scenarijai iš 6 GCM A1FI, A2, B1 ir B2 emisijų scenarijams. Pilkos zonos  netinka nei vienam scenarijui (4 pav. Olesen et al. (2007)) (paspauskite norėdami padidinti)


3 lentelė. Bendra tinkamumo kukurūzų auginimui perspektyva
(↑↑ Žymus padidėjimas; ↑ nedidelis padidėjimas; ~↑ neaiškus rezultatas, didėjimo tendencija)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ~↑ ~↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑ 

Grįžti į poskyrius

 

Žieminių kviečių derlius ir nitratų išplovimas iš žieminių kviečių laukų (Europoje)

„Daisy“ modelis yra dinaminis dirvos-augalų-atmosferos modelis. Olesen et al. (2007) pagal šį modelį nustatė klimato kaitos sąlygomis gaunamą lietumi drėkinamų žieminių kviečių monokultūros derlių, neatsižvelgdamas į šiaudų panaudojimą. Kiekvienai tirtos teritorijos klimato-dirvos kombinacijai nustatytas optimalus N trąšų santykis, pagrįstas simuliuotu N atsaku. Tada nustatytas nitratų išplovimo iš žieminių kviečių laukų daugybinės tiesinės regresijos modelis ir žieminių kviečių derlius, esant optimaliam N santykiui dirvoje, bei klimato kintamieji. Poveikio modelis pagrįstas devyniais klimato modeliais su HadAM3H A2 aprėpties sąlygomis lyginamam (1961-1990 m.) ir ateities laikotarpiui (2071-2100 m.).

2071-2100 m. rezultatai (3 pav.) rodo, kad BJR šalyse žieminių kviečių derlius padidės, tačiau tirtos tik pietinės Švedijos ir Suomijos dalys, kadangi laikoma, kad šiaurinės dalys yra netinkamos žieminių kviečių auginimui. Nitratų išplovimas ateityje lieka mažiau aiškus. Perspektyvos rodo, kad išplovimas BJR šalys sumažės, tačiau, rezultatai neaiškūs pakrantės zonoms. Ateities žieminių kviečių derliaus ir nitratų išplovimo BJR perspektyva iliustruota 4 lentelėje ir 5 lentelėje, interpretuoti Olesen et al. (2007) rezultatų duomenys.

 

 

3 pav. Apskaičiuotas žieminių kviečių derlius (a, b) ir nitratų išplovimas optimalia N trąšų norma auginanant žieminius kviečius (c, d) lyginamuoju 1961–1990 m. periodu (a, c) ir pokyčiai 9 RCM naudojant HadAM3H A2 aprėpties sąlygas (b, d). Planuojama, kad pilkos zonos bus netinkamos žieminiams kviečiams. (5 pav. Olesen et al. (2007)) (paspauskite norėdami padidinti)


4 lentelė. Bendra žieminių kviečių derliaus perspektyva
(↑↑ Žymus padidėjimas)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ 


5 lentelė. Bendra nitratų išplovimo iš žieminių kviečių laukų perspektyva
(~ Poveikis labai neaiškus; ~↑ poveikis neaiškus, didėjimo tendencija; ~↓ poveikis neaiškus, mažėjimo tendencija)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ~↓ ~ ~↓ ~↓ ~↓ ~↓ ~↑ 

Grįžti į poskyrius

 

Pasėlių derlius (Europoje)

Pasėlių derlius Europoje ateityje įvertintas projekte, pavadintame PESETA (PESETA, 2007). Klimato kaitos fiziniam poveikiui žemės ūkiui apskaičiuoti panaudota Agrotechnologijų perdavimo sprendimų pagrindimo sistema (APSPS), remiantis dviem klimato scenarijais: HadCM3/HIRHAM ir ECHAM4/RCA3, abiejuose skaičiavimuose naudojant didelės emisijos scenarijų A2. DSSAT sudaro mechanistiniai pasėlių modeliai, pagal kuriuos imituojama fenologinė raida, įtakojama aplinkos ir priežiūros veiksnių: dirvos, klimato, pasėlių įvairovės, sėjos sąlygų, azoto trąšų ir drėkinimo (PESETA, 2007).

Numatomi pasėlių derliaus pokyčiai BJR šalyse iki tam tikro lygio priklauso nuo klimato scenarijaus (4 pav.). Bendrai, perspektyvos BJR šalyse rodo pasėlių derliaus padidėjimą šio amžiaus devintajame dešimtmetyje, lyginant su 1961-1990 m. Numatoma, kad padidėjimas bus didžiausias Švedijoje ir Suomijoje - nuo 15 iki 30 %. Numatoma, kad Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje padidėjimas bus nuo 0 iki 30 %, priklausomai nuo regiono ir klimato modelio, su viena išimtimi: pagal ECHAM4/RCA3 A2 klimato scenarijų numatoma, kad pietinėje Lietuvos dalyje derlius sumažės, nuo -5 iki 0 %. Pagal šias simuliacijas Vokietijoje pasėlių derliaus sumažėjimas bus ženkliausias iš visų BJR šalių; jis gali būti nuo 30 % sumažėjimo iki 5 % padidėjimo. Bendra perspektyva BJR šalims iliustruota 6 lentelėje, parengtoje pagal PESETA EEA (2008) rezultatų duomenis.

4 pav . Numatomi pasėlių derliaus pokyčiai iki šio amžiaus devintojo dešimtmečio, lyginant su 1961-1990 m. laikotarpiu pagal su skirtingus klimato modelius (Žemėlapis 7.4 EEA (2008)) (paspauskite norėdami padidinti)

6 lentelė. Bendra pasėlių derliaus perspektyva
(↑↑ Žymus padidėjimas ; ↑ nedidelis padidėjimas; ↓ žymus sumažėjimas; ~↑ neaiškus, didėjimo tendencija)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ↑↑ ↑↑ ~↑ ↑↑ ↓ 

Grįžti į poskyrius


Peržiūrėkite poveikį kitiems sektoriams:

» Energetika
» Gyvenamųjų namų statyba ir vandens ūkis
» Visa ekonomika
» Miškų ūkis
» Sveikatos apsauga
» Gamtinė aplinka 


¹ Efektyvi temperatūros suma – dienolaipsniai, kai vidutinė dienos temperatūra buvo didesnė nei 10 °C suskaičiavus visas metų dienas (Olesen et al., 2007).

Žemės ūkis