Klimato kaitos poveikis visai ekonomikai Baltijos jūros regione (BJR)

Galimybę numatyti ateities perspektyvas pramonėms, gyvenvietėms ir visuomenėms, atsižvelgiant į klimato kaitą, riboja neapibrėžtumai, pvz. socialinės ir ekonominės plėtros, technologinių ir institucinių pokyčių tendencijos (IPCC, 2007a). Iki šiol tyrimų dėmesys buvo sutelktas į pažeidžiamumą poveikiui, o ne į bandymus projektuoti klimato kaitos poveikį (ibid). Taip pat yra santykinai nedaug tyrimų apie klimato kaitos poveikį ekonomikai (Wei ir Aaheim, 2010). Vėlgi, to priežastis galėtų būti ne tik neapibrėžtumai dėl klimato kaitos padarinių, bet ir nežinojimas, sunkumai įvertinant poveikį skaičiais ir ekonomikos terminais bei tai, kad atitinkamiems įrankiams sukurti reikia labai daug laiko (ibid). Visgi, šiai apžvalgai rasta keletas studijų, nagrinėjančių bendrąjį vidaus produktą (BVP), bendrąjį nacionalinį produktą (BNP), pasaulinę ekonomiką pagal sektorius ir turizmą (van der Linden ir Mitchell, 2009; Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisija, 2007; Wei ir Aaheim, 2010; EEA, 2008).

Poveikio visai ekonomikai santrauka pateikta 1 lentelėje. Daugiau informacijos apie kiekvieną poskyrį ir konkrečius tyrimus rasite spragtelėję po lentele pateiktas nuorodas. Patarimų kaip suprasti lentelės informaciją rasite dešinėje pateiktame Švedijos pavyzdyje (anglų kalba).

1 lentelė. Klimato kaitos poveikis visai ekonomikai projekto BalticClimate šalyse – nustatytų poveikio scenarijų bendrų perspektyvų santrauka interpretuota iš skirtingų mokslinių studijų.
(↑↑ Žymus padidėjimas; ↑ nedidelis padidėjimas; ↓↓ žymus sumažėjimas; ↓ nedidelis sumažėjimas; ○ jokio pokyčio arba jis nežymus; ~ labai neaiškus poveikis; ~↑ poveikis neaiškus, didėjimo tendencija; ~↓ poveikis neaiškus, mažėjimo tendencija; ─ neįtraukta į analizę)

Klimato kaitos poveikis:

ŠVED

SUOM

EST

LAT

LIT

RUS

VOK

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
Vasaros turizmas ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↓ 

Poveikio scenarijų pavyzdžių iš skirtingų mokslinių straipsnių/ataskaitų galite rasti šiuose poskyriuose:

• Bendrojo nacionalinio produkto augimas (Švedija)
Bendrojo vidaus produkto poveikis (Pasaulis)
Ekonomika pagal sektorius
Turizmas (Europa)


BNP augimas (Švedija)

EMEC (Aplinkos vidutinio laikotarpio ekonominis modelis) modelis yra bendras Švedijos ekonomikos pusiausvyros modelis, naudojamas modeliuoti BNP augimą (Östblom et al., 2007). Modelyje sąveikauja aplinka ir ekonomika, todėl įmanoma analizuoti įvairių gamtos apsaugos priemonių poveikį ekonomikai. Ekonominiai scenarijai, pagrįsti supaprastintais SRES scenarijais ir Nacionalinio ekonomikos tyrimų instituto duomenimis, rodo BNP augimą Švedijoje iki 2025 m. (1 pav.).

Planuojama, kad BNP iki 2025 m. didės pagal visus emisijų scenarijus. Lyginant skirtingus emisijų scenarijus nematyti jokių skirtumų iki 2025 m. Tačiau po 2050 m. numatomi gan dideli skirtumai priklausomai nuo to, pagal kokį emisijų scenarijų vertinama (Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisija, 2007). Bendra BNP augimo prognozė Švedijoje pavaizduota 2 lentelėje, parengtoje pagal Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisijos (2007) ataskaitą.




1 pav. Iki 2025 m. prognozuojamas Švedijos BNP pagal SRES emisijos scenarijus
(4.56 pav. iš Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisija (2007) ataskaitos, pagrįstos CIESIN (2002) duomenimis ir Östblom (2007) skaičiavimais)

2 lentelė. Bendra BNP prognozė klimato kaitos atžvilgiu
(↑ Nedidelis padidėjimas; ─ Neįtraukta į analizę)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ─ 

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

BVP poveikis (Pasaulis)

Buvo atliktas su ENSEMBLES (2009) projektu susijęs tyrimas apie socialinės ir ekonominės srities reakciją į įvairius klimato sukrėtimus. Įgyvendintas „netiesioginis arba brangesnis“ metodas. Pagal šį metodą klimato kaitos poveikis modeliuojamas į ekonomines sistemas ir atitinkamai į sukeltas socialines ir ekonomines reakcijas. Juo pavaizduojamas rinkų sąveikavimas pasaulinėje ekonomikoje per įvairų apsikeitimą duomenimis, prekėmis ir paslaugomis, reaguojant į santykinių kainų pokyčius, kuriuos sukels dėl padidėjusios temperatūros vykstanti klimato kaita. Analizėje panaudotas rekursyvinis dinaminis pusiausvyros modelis, vadinamas ICES (tarplaikinė apskaičiuojama pusiausvyros sistema).

Ryškūs klimato pokyčiai apskaičiuoti darant prielaidą, kad 2050 m. temperatūra padidės 1,2 °C, lyginant su 2001 m. (atitinkamai SRES A2). Klimato sukrėtimai gauti naudojant „esamos literatūros ekstrapoliaciją ir meta analizę, kaip pradinius duomenis pateikiant supaprastintos formos modulius, susiejančius temperatūros pokytį ir fizinius pokyčius“ (van der Linden ir Mitchell, 2009, 132 psl.). Rezultatas apėmė visą pasaulį, o Rytų (EEFSU) ir Vakarų Europa (EU) buvo įdomios BJR prasme (3 lentelė).

3 lentelė. Klimato kaitos poveikis, aplinkos poveikio sąsajos modulių skaičiavimai  (10.1 lentelė iš van der Linden ir Mitchell (2009))

Klimato kaitos sukrėtimai esant 1,2 ºC temperatūros padidėjimui (2050 m.)
Procentinis pokytis lyginant su 2001 m.

Regionas Sveikatos apsauga Žemės ūkis (žemės produktyvumas) Jūros lygio kilimas
  Darbo
prod.
Vieša Privati Kviečiai Ryžiai Javai Teritorijos praradimas
JAV -0,002 -0,196 -0,022 1,650 1,277 -2,190 0,026
Vakarų Europa 0,082 -0,390 -0,015 0,951 1,858 -1,577 0,015
Rytų Europa ir buvusi Sovietų Sąjunga 0,104 -0,417 -0,009 5,027 2,784 -1,258 0,008
Japonija 0,085 0,043 0,001 0,298 0,996 -2,297 0,073
Likę šalys iš I priedo 0,097 -0,264 -0,013 10,909 7,938 4,694 0,003
Energiją eksportuojančios šalys -0,243 1,307 0,080 4,351 3,525 0,726 0,067
Kinija ir Indija 0,025 -0,078 -0,001 5,227 3,802 0,692 0,040
Likęs pasaulis -0,190 1,019 0,094 -1,239 -1,451 -4,197 0,104

Klimato kaitos sukrėtimai esant 1,2 ºC temperatūros padidėjimui (2050 m.)
Procentinis pokytis lyginant su 2001 m.

Regionas Turizmas Energijos poreikis
  Mserv
Paklausa
Pajamų
judėjimas*
Anglis Gamt. dujos Naftos gavyba Elektra
JAV -0,82 -68 327,92 104,85 -34,39 -3,15 -2,52
Vakarų Europa 1.08 72 024,59 71,17 -17,78 -18,98 -9,08
Rytų Europa ir buvusi Sovietų Sąjunga -2.34 -11 578,35 98,26 -32,81 -3,03 -0,56
Japonija 7.87 281 252,04 99,25 -31,95 -2,71 0,06
Likę šalys iš I priedo 0.95 11 314,12 14,43 -23,18 -9,68 -10,96
Energiją eksportuojančios šalys -5.11 -142 800,34 1,28 0,00 -2,03 6,35
Kinija ir Indija -1.27 -6 394,80 64,55 -23,20 -2,06 5,98
Likęs pasaulis -5.13 -135 489,36 50,13 0,00 -2,55 64,69

* 2001 mln. JAV $  


Klimato kaitos sukrėtimų iš 3 lentelės ekonominis poveikis parodytas 2 pav. Rytų Europoje pasireiškia panašus į pasaulinį vidurkį klimato kaitos poveikis BVP; jis bus stabilus iki šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, o tada šiek tiek sumažės, maždaug -0,2 % šeštajame dešimtmetyje. Numatoma, kad klimato kaita Vakarų Europoje nepadarys didesnės įtakos BVP iki 2050 m.

2 pav. Modeliuojami makroregioniniai BVP pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio. USA - Jungtinės Amerikos Valstijos; EU – Vakarų Europa; EEFSU – Rytų Europa ir buvusi Sovietų Sąjunga; JPN - Japonija; RoA1 – kitos šalys iš I priedo; EEx - energiją eksportuojančios šalys; CHIND - Kinija ir Indija; RoW - likęs pasaulis. (10.3 pav. iš van der Linden ir Mitchell (2009)) (paspauskite norėdami padidinti)

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

Ekonomika pagal sektorius

Wei ir Aaheim (2010) ištyrė klimato kaitos poveikį pasaulinei ekonomikai. Užduotis buvo įvertinti E1 klimato scenarijaus poveikį pasaulinei ekonomikai. E1 Klimato scenarijus atitinka +2 °C temperatūros padidėjimą 2100 m. ir buvo sukurtas ENSEMBLES (2009) . Šiame tyrime naudotas bendrasis pusiausvyros modelis, GRACE. Pagal šį bendrąjį pusiausvyros modelį buvo sumodeliuotas klimato kaitos poveikis konkrečioms veikloms, pavyzdžiui, žemės produktyvumui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, vandenynų produktyvumui žuvininkystės sektoriuje arba šildymui naudojamos energijos poreikiui. GRACE apima aštuonis regionus ir 11 sektorių, ir Europa buvo vienas iš minėtų regionų. 

GRACE klimato kaitos poveikio ekonomikai modeliavimas buvo pagrįstas devyniomis poveikio funkcijomis. Priešingai, dauguma integruotųjų modelių sujungia visus poveikius į vieną įvertinimą; visus poveikius pažymi tik viena žalos kaštų funkcija. Devynių poveikio funkcijų kalibravimas buvo paremtas ištiso tyrimų rikinio interpretavimu.
Buvo sumodeliuotas vidurkis iš 10 BCM, naudojančių E1 scenarijų ir nenaudojant jokių klimato poveikių, ir šitaip sudarytas atskaitos scenarijus.
Tada buvo pritaikytos devynios poveikio funkcijos ir sudaryti poveikio scenarijai.

Wei ir Aaheim (2010) pabrėžė, kad jų pranešimo rezultatai rodo, kaip bus įtakojama ekonomika tiesioginį poveikį aprašius per devynias poveikio funkcijas, o ne tikruosius klimato kaitos poveikius.

3 pav. pavaizduoti kainų pokyčiai tarp poveikio scenarijaus ir atskaitos scenarijaus pagal sektorių ir regioną 2010-2100 m. laikotarpyje visai Europai ir Rusijai. Neįmanoma išgauti jokio konkretaus rezultato BJR šalims, kadangi buvo atliktas makroregioninis modeliavimas.

 
3 pav. Kainų pokyčiai (%) lyginant atskaitos ir poveikio scenarijus 2010-2100 m. laikotarpyje (4 pav. iš Wei and Aaheim (2010)) (paspauskite norėdami padidinti)

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

Turizmas (Europa)

Klimato kaitos įtaka vasaros turizmui Europoje buvo ištirta projekte pavadintame PESETA (2007). Klimato tinkamumas vasaros turizmui Europoje buvo vertinamas pagal Turizmo klimato rodiklį (TKR). TKR atsižvelgia į temperatūrą, drėgnumą, saulės šviesą, lietų ir vėją. Buvo naudojami mėnesiniai klimato duomenys iš 1961-1990 m. laikotarpio, o 2071-2100 m. duomenys buvo apskaičiuoti pagal du regioninius klimato modelius: HIRHAM, naudojantį HadAM3H A2, ir RCAO, naudojantį ECHAM4 A2. Šie klimato scenarijai panaudoti apskaičiuoti TKR vertes, kurios toliau buvo sujungtos į metų laikus (PESETA, 2007).

Numatomos ateities vasaros sąlygos nurodytos 4 pav. Pagal šį tyrimą daugumoje BJR regionų sąlygos vasaros turizmui yra labai geros. Tačiau ateityje BJR planuojamos netgi dar geresnės sąlygos. Iš ateities prognozių matyti, kad padaugės tokių regionų, kuriuose sąlygos bus puikios, o daugelyje šiaurinių regionų, kuriuose dabar sąlygos yra nuo priimtinų iki gerų, jos taps labai geromis. Bendra BJR vasaros turizmo ateities projekcija pateikiama 4 lentelėje, parengtoje pagal EEA (2008) rezultatus. 

 

4 pav. Numatomos sąlygos vasaros turizmui, Europa 1961-1990 m. ir 2071-2100 m. (7.6 žemėlapis iš EEA (2008)) (paspauskite norėdami padidinti)

4 lentelė. Bendra BJR vasaros turizmo prognozė, turizmo klimato rodiklis
(↑↑ Žymus padidėjimas; ↑ nedidelis padidėjimas; ↓ nedidelis sumažėjimas)

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↑↑ ↓ 

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

Peržiūrėkite poveikį kitiems sektoriams:

» Žemės ūkis
» Energetika
» Gyvenamųjų namų statyba ir vandens ūkis
» Miškų ūkis
» Sveikatos apsauga
» Gamtinė apsauga