Klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai Baltijos jūros regione (BJR)

Visame pasaulyje klimato kaita tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai prisideda prie ligų ir ankstyvų mirčių. Numatoma, kad tiesioginis poveikis bus intensyvesnės ir dažniau pasitaikančios ekstremalaus oro sąlygos, o netiesioginis poveikis bus susijęs, pavyzdžiui, su oro, maisto kokybės ir kiekio pokyčiais (IPCC, 2007a). Dabar klimato kaitos poveikis sveikatai yra nedidelis, tačiau manoma, kad laikui bėgant jis padidės visose šalyse ir regionuose (ibid). Nustatyta, kad neigiamas klimato kaitos poveikis didžiausias yra neturtingose besivystančiose šalyse (ibid). Nors dauguma tyrimų skirti šioms šalims, rasti keli klimato kaitos poveikio sveikatai tyrimai ir Europos regionui. Atliktuose tyrimuose nagrinėti oro kokybės pokyčiai (Giorgi ir Meleux, 2007), tiesioginis aukštesnės temperatūros poveikis mirtingumui (Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisija, 2007) ir poveikis darbo produktyvumui (Kjellstrom et al., 2009).

Poveikio sveikatai santrauka pateikta 1 lentelėje. Daugiau informacijos apie kiekvieną poskyrį ir konkrečius tyrimus rasite spragtelėję po lentele pateiktas nuorodas. Patarimų kaip suprasti lentelės informaciją rasite dešinėje pateiktame Švedijos pavyzdyje (anglų kalba).

1 lentelė. Klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai projekto BalticClimate šalyse – nustatytų poveikio scenarijų bendrų prognozių santrauka iš skirtingų mokslinių studijų
(↑↑ Žymus padidėjimas; ↑ nedidelis padidėjimas; ↓↓ žymus sumažėjimas; ↓ nedidelis sumažėjimas; ○ jokio pokyčio arba jis nežymus; ~ labai neaiškus poveikis; ~↑ poveikis neaiškus, didėjimo tendencija; ~↓ poveikis neaiškus, mažėjimo tendencija; ─ neįtraukta į analizę) 

Klimato kaitos poveikis:

ŠVED

SUOM

EST

LAT

LIT

RUS

VOK

Paviršiniai azoto oksidai
Arti paviršiaus esantis ozonas Šiaurėje ↑, pietuose ↑↑   

Poveikio scenarijų pavyzdžių iš skirtingų mokslinių straipsnių/ataskaitų galite rasti šiuose poskyriuose:

Oro kokybė (paviršinis azoto oksidas ir ozonas) (Europa, išskyrus Skandinaviją)
Mirtingumas (Švedija)
Darbo produktyvumas (Pasaulis)

 

Oro kokybė  (Europa, išskyrus Skandinaviją)

Cheminiai ir meteorologiniai veiksniai, tokie kaip vėjas, temperatūra, krituliai ir saulės radiacija, daro įtaką teršalų gyvavimo ciklams. Todėl galima manyti, kad klimato kaita turės įtakos oro kokybei. Oro kokybės pasikeitimą dėl klimato kaitos poveikio ištyrė Giorgi ir Meleux (2007). Dabartinėms sąlygoms (1961-1990 m.) ir ateities sąlygoms (2071-2100 m.) prognozuoti pagal SRES A2 ir B2 klimato scenarijus panaudotas RegCM regioninis klimato modelis. CHIMERE yra regioninis chemijos ir transporto modelis (CTM), naudojamas paviršinių azoto oksidų (NOx) (1 pav.) ir arti paviršiaus esančio ozono ateities prognozėms gauti (2 pav.).

Numatoma, kad arti paviršiaus esančių azoto oksidų koncentracija Vokietijoje, pietinėje Švedijos dalyje, vakarinėje Latvijos dalyje ir vakarinėje Lietuvos dalyje ženkliai nesikeis. Vokietija yra viena iš tų šalių, kuriose numatomas didžiausias padidėjimas, kai kuriuose regionuose maždaug 1-2 ppb. Kitose BJR žemyninėse teritorijose ateityje numatoma tokia pati koncentracija kaip ir pradiniame lygmenyje, arba padidės 0-1 ppb. Bendra arti paviršiaus esančių azoto oksidų ateities perspektyva yra pavaizduota 2 lentelėje, parengtoje pagal Giorgi ir Meleux (2007) rezultatus.

 

1 pav. Paviršinio NOx (ppb) pokytis vasarą, vidutinė dienos koncentracija A2 2071–2100 m., susijusi su dabartinio laikotarpio (1961–1990) modeliavimu.
(Šis paveikslas ir straipsnis  buvo publikuotas C.R. Geoscience, 339, Giorgi, F., Meleux, F., Modelling the regional effects of climate change on air quality, 721–733, Copyright Elsevier (2007))

2 lentelė. Bendra arti paviršiaus esančių azoto oksidų prognozė
(↑ Nedidelis padidėjimas; ○ jokio pokyčio arba jis nežymus; ─ neįtraukta į analizę) 

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Kaita ↑ 

Arti paviršiaus esančio ozono koncentracija pagal simuliacijas turėtų padidėti visoje Vokietijoje, ryškiausias padidėjimas bus pietuose ir ypač pietvakariuose (5-9 ppb), šiaurinėje Vokietijos dalyje padidėjimas bus mažesnis- 2-4 ppb. Numatoma, kad paviršiaus ozono koncentracija pietinėje Švedijos dalyje, rytinėje Latvijos dalyje ir rytinėje Lietuvos dalyje ypatingai nesikeis - numatomas maždaug 0-1 ppb padidėjimas. Bendra BJR arti paviršiaus esančio ozono ateities perspektyva pateikta 3 lentelėje, parengtoje pagal Giorgi ir Meleux (2007) rezultatus.

 

2 pav. Paviršinio ozono (ppb) pokytis vasarą, vidutinė dienos koncentracija A2 2071–2100 m., susijusi su dabartinio laikotarpio (1961–1990) modeliavimu. (Šis paveikslas ir straipsnis  buvo publikuotas C.R. Geoscience, 339, Giorgi, F., Meleux, F., Modelling the regional effects of climate change on air quality, 721–733, Copyright Elsevier (2007))

3 lentelė. Bendra arti paviršiaus esančio ozono perspektyva
(↑↑ Žymus padidėjimas; ↑ nedidelis padidėjimas; ○ jokio pokyčio arba jis nežymus; ─ neįtraukta į analizę) 

  ŠVED SUOM EST LAT LIT RUS VOK
Pokytis Šiaurėje ↑, pietuose ↑↑   

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

Mirtingumas (Švedija)

Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisija (2007) pristatė klimato kaitos įtakos mirtingumui tyrimo rezultatus. Tyrime klimato kaita nagrinėta tik kaip temperatūros padidėjimas. Skaičiavimai buvo pagrįsti temperatūros ir mirtingumo sąryšiu, tyrinėtu Rocklöv ir Forsberg (2007) Stokholmo regione. 4 lentelėje santykis tarp temperatūros ir mirtingumo susietas su SRES A2 ir B2 klimato scenarijais. Numatoma, kad Stokholmo regione mirtingumas dėl aukštos temperatūros 2100 m. gali būti nuo 3,8 iki 5,3 % didesnis nei 1998-2003 m. laikotarpiu.

4 lentelė. Mirtingumo Stokholmo regione, Švedijoje, padidėjimas dėl  padidėjusių vasaros temperatūrų. 21-ojo amžiaus rezultatai (pagrįsti SRES A2 ir B2 emisijų scenarijais) palyginti su 1998-2003 (4.35 lentelės rekonstrukcija iš Švedijos klimato ir pažeidžiamumo komisijos (2007) pranešimo)

Temperatūros padidėjimas Mirtingumo padidėjimas Mirtingumo padidėjimas A2 scenarijus B2 scenarijus
Laipsnių Celsijaus Skaičius %    
1 29 1,3 2025-2040 2025-2040
2 60 2,4 2060-2070 2080-2090
3 94 3,8 2090 2100
4 131 5,3 2100 -

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

Darbo produktyvumas (Pasaulis)

Dėl klimato kaitos gali padaugėti darbo, kurį reikės atlikti veikiant karščiui, o tai savo ruožtu darytų įtaką darbo produktyvumui ir kaštams, nebent būtų įgyvendintos prevencinės priemonės. Kjellstrom et al. (2009) atliktas tyrimas parodė, kad kintant klimatui, darbo produktyvumas daugelyje pasaulio regionų gali sumažėti. Jie įvertino dviejų klimato scenarijų poveikį darbo produktyvumui, susiedami tai su fiziologiniais karščio poveikio duomenimis.

Drėkinamojo termometro rutuliuko temperatūra (DTRT) yra matmuo, naudojamas kiekybiškai išreikti šiluminį poveikį, jis procentais apibūdina įprastinės darbo valandos dalį, kurią žmogus gali dirbti ir išlaikyti kūno temperatūrą žemiau 38 °C, darant prielaidą, kad likęs laikas yra skirtas poilsiui. Derinant DTRT ir įvairių pasaulio regionų pasaulinio klimato duomenis buvo bandoma apskaičiuoti populiacijos gebėjimo dirbti pasikeitimą pagal ateities klimato scenarijus. Pasauliniai klimato duomenys kiekvienai 1960-2100 m. laikotarpio dienai paimti iš HadCM3 modelio ir pagrįsti emisijų scenarijais A2 ir B2. Daroma prielaida, kad darbo produktyvumo kitimas yra lygus gebėjimo dirbti kitimui, tai yra ekonomikos ir fiziologijos sąvokos atitinka viena kitą.

Rezultatas parodė, BJR šalyse darbo produktyvumas dėl klimato kaitos pakinta labai mažai arba nepakinta iš viso. Prarastų darbo dienų procentas šio amžiaus trečiajame, šeštajame ir devintajame dešimtmetyje, lyginant su lyginamuoju laikotarpiu pagal du klimato scenarijus tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje buvo tarp -0,5 ir 0 % . Tai galima palyginti su numatomu 11-27 % gebėjimo dirbti praradimu numatomu Pietryčių Azijoje, Andų ir Centrinėje Amerikoje bei Karibų jūros regione šio amžiaus devintajame dešimtmetyje pagal A2 klimato scenarijų. 

Grįžti į poskyrių sąrašą

 

Peržiūrėkite poveikį kitiems sektoriams:

» Žemės ūkis
» Energetika
» Gyvenamųjų namų statyba ir vandens ūkis
» Visa ekonomika
» Miškų ūkis
» Gamtinė aplinka