Dvi pagrindinės politinio atsako į antropogeninės kilmės klimato kaitą kategorijos yra klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos (Füssel ir Klein, 2006; Stehr ir von Storch, 2006).

Švelninimo politikos priemonėmis siekiama riboti klimato kaitą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakų kiekius ir tobulinant vaidinamuosius ŠESD absorbentus.

Prisitaikymo politikos priemonėmis siekiama mažinti neigiamus klimato kaitos padarinius nustatant bendras politikos kryptis ir pažeidžiamoms sistemoms skirtas priemones, t. y., antropogeninių sistemų keitimas  reaguojant į faktinę ir prognozuojamąją klimato kaitą (2001 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės ataskaita (b) (IPCC 2001b). Prisitaikymas dažnai siejamas ir su politikos kryptimis bei priemonėmis, kurių imamasi siekiant pasinaudoti klimato kaitos teikiamomis galimybėmis. Daugiau informacijos apie švelninimą ir prisitaikymą bei šių dviejų politikos krypčių skirtumus rasite 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagrindiniai prisitaikymo ir švelninimo politikos priemonių skirtumai (Füssel ir Klein, 2006)

 

Klimato kaitos švelninimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Nauda sistemoms Visoms sistemos Atrinktoms sistemoms
Poveikio mastas Pasaulio mastu Vietos ir regiono mastu
Gyvavimo trukmė Šimtmečiai Nuo metų iki šimtmečių
Įgyvendinimo trukmė Dešimtmečiai Nedelsiant ir dešimtmečiais
Veiksmingumas Neabejotinas Dažniausiai nepatvirtintas
Papildoma nauda Reta Dažniausia
Principas „moka teršėjas“ Dažniausiai taip Nebūtinai
Mokėtojo gaunama nauda Nedidelė Beveik visokeriopa
Stebėsena Palyginti paprasta Sudėtingesnė

 

Švelninimas

Be pirmiau išvardytų ypatumų, klimato kaitos švelninimo politikos priemonės nukenčia per vadinamąją „Kalinio“ dilemą. Siekiant veiksmingai švelninti klimato kaitą, ŠESD kiekius privalo mažinti daugelis pasaulinio lygmens dalyvių. Jei ŠESD kiekius mažins tik nedaugelis, apčiuopiamų rezultatų ar naudos nebus. Be to, nėra nustatyta tiksli ŠESD kiekių sumažinimų reikšmė ir greitis, kuriuos reikia žinoti vis kylančiai pasaulio temperatūrai sustabdyti. Siekiant sumažinti temperatūros kilimą 2°C, pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (angl. k. IPCC) ketvirtojoje apibendrinamojoje ataskaitoje įvertintus griežčiausius stabilizavimo scenarijus iš šešių pateiktų, pageidaujama CO2 ekvivalento koncentracija atmosferoje turi būti 445–490 ppm (IPCC, 2007b). Šito siekiant, didžiausius ŠESD išlakų kiekius reikia pasiekti ne vėliau kaip iki 2015 m., o tada iki 2050 m., drastiškai sumažinti 50–85%, palyginti su 2000 m. kiekiais. ŠESD koncentraciją stabilizavus net ir aukštesniu lygmeniu, ŠESD kiekius vis dėlto reikės smarkiai mažinti.

Prisitaikymas

Burton ir kt. (2006 m.) apibendrino kelių klimato kaitos atvejo tyrimų duomenis ir nustatė, kad išmokta devynių dalykų:

• prisitaikyti dabar,
• prisitaikymas – tai vystymasis,
• prisitaikome savo labui,
• būtina tarptautinė finansinė parama,
• stiprinti institucijas,
• įtraukti tuos, kuriems kyla grėsmė,
• vadovautis į sektorių orientuotomis strategijomis,
• kelti sąmoningumą, skleisti informaciją ir tobulinti technines žinias,
• prisitaikymas orientuotas į vietą.

Keli iš šių dalykų yra įtraukti į „BalticClimate“ projekte naudojamą dalyvaujančiųjų šalių bendrai sudarytą pažeidžiamumo įvertinimo programą.