Čia pateikiami apie klimato kaitą dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos.


Kas yra klimato kaita ir kuo ji skiriasi nuo oro?

Klimatas – tai statistinės daugiametės orų sąlygos. Oras – tai atmosferos sąlygos (drėgmė, temperatūra, vėjas, slėgis ir pan.) konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku. Klimatas – tai vidutinės daugiametės oro sąlygos regione, o oras – tai trumpalaikės oro sąlygos tam tikroje vietovėje. Pagrindinis klimato ir oro skirtumas yra laikas.

Grįžti prie klausimų



Kas yra klimato kaita?

Klimato kaita – tai statistinio pasiskirstymo kaita per dešimtmečius ar ilgesnius laikotarpius. Pats terminas apima gamtinės Žemės sąlygų ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato konvencijoje klimato pasikeitimai apibrėžiami kaip „klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kyla dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas“.

Grįžti prie klausimų



Kaip klimato kaita, klimato svyravimai ir visuotinis atšilimas tarpusavyje susiję ir veikia vienas kitą?

Klimato svyravimai apima kasdienių ir įvairiems metų laikams būdingų oro sąlygų svyravimą. Jie vyksta nuolat, vyks ir ateityje, nes klimatas kinta dėl papildomų žmogaus veiklos sukeltų pokyčių. Visuotinis atšilimas – tai žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, dėl kurios sparčiai kyla temperatūra.

Grįžti prie klausimų


 
Kas leidžia manyti, kad klimatas keičiasi ir koks jis bus ateityje?

Siekiant suprasti, kaip keičiasi klimatas ir koks jis galėtų būti ateityje, klimato scenarijams sudaryti naudojami klimato modeliai.

Grįžti prie klausimų


 
Kokie yra klimato modeliai?

Klimato modeliai naudojami būsimam klimatui apskaičiuoti ir klimato scenarijams sudaryti. Šie modeliai – tai trimatis atmosferos, sausumos, vandenyno, ežerų ir ledynų atvaizdavimas.

Pasaulio klimato modeliuose
atmosfera dalijama horizontaliai pagal žemės paviršių ir vertikaliai virš žemės paviršiaus. Kiekvieno tinklelio koordinatėse apskaičiuojami per tam tikrą laiką nustatyti įvairūs meteorologiniai, hidrologiniai ir klimatologiniai parametrai. Pasaulio klimato modeliuose kiekvieno tinklelio kvadrato plotas prilygsta 100–300 km, o regioninio klimato modeliuose modeliuojamas žemės plotas yra mažesnis, pvz., Europos tinklelio kvadrato plotas prilygsta 25-50 km. Virš mažesnių plotų galima sudaryti tankesnį tinklelį išsamesniems duomenims gauti ir be didesnio galingumo kompiuterio. Tai, kas vyksta už apskaičiuoto regioninio klimato modelio ribų, stebima pagal pasaulio klimato modelio turimus rezultatus, kad būtų atsižvelgiama ir į pokyčius už regioninio klimato modelio ribų.

Vietos lygiu pirmiausia būtų pasirenkama regioninio masto turima informacija apie klimatą, nes regioniniuose modeliuose ji išsamesnė. Jei tokios informacijos nėra, net ir pasaulio klimato modeliai gali suteikti tam tikros apibendrintos, ne tokios išsamios informacijos apie būsimą klimatą.

  

Pav. 1. Tipinis padalijimas virš Europos regioninio klimato modelyje (dešinėje) ir pasaulio klimato modelyje (kairėje).

Grįžti prie klausimų


 
Kas yra klimato scenarijai?

Klimato scenarijuose pateikiama informacija apie galimą klimato kaitą per nustatytą laikotarpį ateityje. Juos sudaro nacionalinės meteorologijos ir klimatologijos institucijos ir (arba) mokslinių tyrimų institutai pasitelkdami pasaulio klimato kaitos modelius. Apskaičiavimai grindžiami prielaidomis apie būsimus atmosferos pokyčius. Jie apima fizinių procesų sąveiką visoje atmosferos, žemės ir vandens sistemoje ir išlakų scenarijus, prognozuojančius būsimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekius. Siekiant pateikti išsamesnę informaciją, šių pasaulio klimato modelių rezultatai gali būti pritaikomi regioniniams klimato modeliams sudaryti.
Pateikiami pagal klimato modelius apskaičiuoti duomenys vadinami klimato scenarijais. Klimato scenarijai nėra orų prognozės. Orų prognozėse pateikiama informacija apie galimas oro sąlygas vietos mastu per trumpą laikotarpį. Klimato scenarijuose pateikiamos suvestinės statistinės oro sąlygos, kurias vadiname klimatu, bet jie neatkuria tikrųjų oro sąlygų konkrečioje vietoje konkrečiu laiku. 

Būsimą klimatą lyginant su dabartiniu klimatu, paprastai atsižvelgiama į 20-30 metų ataskaitinį laikotarpį. Būsimi duomenys dažnai palyginami su šio ataskaitinio laikotarpio vidurkiu. Paprastai standartinis ataskaitinis laikotarpis yra 1961-1990 metai.

Kadangi informacija apie klimato scenarijus apskaičiuojama pagal tinklelį (koordinacinius duomenis), šią informaciją sunku palyginti su dabartiniais klimato stebėjimo duomenimis, surinktais konkrečiose vietose (taškų duomenys). Stebėjimo duomenys apibūdina oro sąlygas konkrečiame taške, o modeliai apibūdina per visą tinklelį tolygiai pasiskirsčiusias oro sąlygas. Pavyzdžiu imkime kritulius. Jei labai mažoje vietovėje iškrenta didelis kritulių kiekis, jis bus užregistruotas vienoje meteorologinėje stotyje. Kitose šalia esančiose vietovėse gali iškristi mažas kritulių kiekis arba visai nelyti, tai meteorologinėse stotyse bus registruojamas žymiai mažesni kritulių kiekiai. Jei tas pats kritulių kiekis bus nurodomas nagrinėjamo tinklelio modelyje, jis bus paskirstomas tolygiai per visą tinklelį. Todėl atrodytų tarsi lijo tolygiai per visą tinklelį, nors iš tiesų, palyginus su stebėjimo duomenimis, krituliai buvo pasiskirstę visai netolygiai.

Grįžti prie klausimų


 
Kas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų scenarijai?

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų scenarijai – tai prielaidos apie būsimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekius, naudojamos modeliuojant klimatą. Jas rengia Jungtinių Tautų klimato specialistų grupė – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK). Išlakų scenarijai grindžiami prielaidomis, kokia ateityje bus pasaulio raida, apimanti ekonomiką, gyventojų skaičiaus augimą, globalizacijos padarinius ir aplinkai nekenksmingų technologijų kaitą. Pasaulio raida ir lemia per tam tikrą laikotarpį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išlakų scenarijai pateikiami TKKK ataskaitose dėl išlakų scenarijų (IPCC, 2000).

Įvairiuose scenarijuose pateikiami įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekiai gali skirtis ir nesutapti. Tai reiškia, kad scenarijus, kuriame pateikiama didžiausia temperatūros kaita po 100 metų, nebūtinai rodys didžiausią temperatūros pokytį po 20 metų.

 

Pav. 2. CO2 išlakų kiekiai pagal įvairius scenarijus (IPCC, 2001a).

Grįžti prie klausimų


 
Kaip rengiami konkrečių vietovių klimato scenarijai?

Rengiant konkrečių vietovių klimato scenarijus, analizuojami visų pasirinkto rajono tinklelių koordinačių duomenys. Siekiant sudaryti vietovės laiko eilutę, imama kiekvieno momento vidutinė visų pasirinktą rajoną apimančių tinklelių reikšmė. Dažnai informacija, pateikiama diagramomis, kuriose nurodomi tokie parametrai kaip temperatūra, krituliai, sniego danga, vėjas ir pan., apskaičiuojama pagal visos laiko eilutės 10 metų iš eilės vidutines metines reikšmes. Šis vidurkis suteikia galimybę pademonstruoti per tam tikrą laikotarpį vyraujančią tendenciją. Išsamesnė laiko eilutė (pvz. dienos, mėnesio ir net metų) dažnai išsiskiria ir ją sunku interpretuoti.

Maksimalios ir minimalios reikšmės – tai aukščiausios ir žemiausios reikšmės konkrečiame taške per tą patį laikotarpį. Šios reikšmės naudingos siekiant parodyti duomenų pasiskirstymą ir svyravimus. Žinome vidurkį, bet konkrečiu metu gali nutikti bet kas – nuo minimumo iki maksimumo.

Grįžti prie klausimų


 
Kai kurie skeptikai nepritaria klimato kaitos scenarijams. Kas leidžia manyti, kad klimato kaita iš tiesų kelia problemų?

Moksliniai tyrimai klimato kaitos srityje nuolat tobulina modelius, kuriuos pasitelkiant gaunami duomenys, o įvairių disciplinų mokslininkams bendradarbiaujant, moksliniai tyrimai neišvengiamai tobulėja. Skaitant recenzijas, svarbu turėti galvoje, kad klimatologija – tai ypač sudėtingas mokslas, o modeliai, naudojami skirtingose mokslo srityse, paaiškina skirtingus parametrus ir skirtingus submodelius. Nors ir pripažinta, kad klimatui būdingi dideli svyravimai, pvz., ledynmečiai, TKKK, vadovaudamasis stebėjimų duomenimis ir sąsajomis su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, paskelbė, jog žmogaus veikla ir temperatūros kilimas akivaizdžiai susiję.

Grįžti prie klausimų


 
Kas verčia abejoti klimato scenarijais?

Klimato scenarijai priklauso nuo to, kuriais išlakų scenarijais ir pasaulio ir (arba) regiono klimato modeliais naudojamasi atliekant apskaičiavimus. Tai ypač pasakytina apie kiekybinius duomenis (pvz., koks didesnis kritulių iškris ar keliais laipsniais pakils temperatūra). Pavyzdžiui, lyginamosios studijos parodė, kad pasaulio klimato modelyje „ECHAM4“ žiemą šiaurės Europoje nurodomas didesnis temperatūros ir kritulių kitimas, nei kituose klimato modeliuose. Tai reiškia, kad aklai pasikliauti vieno ar dviejų klimato scenarijų duomenimis pavojinga, nes modelių duomenys skiriasi.

Be to, klimatas natūraliai svyruoja. Negalima tikėtis, kad modelyje pateikiami klimato duomenys sutaptų su realiu klimatu. Modelyje pateikiami tam tikro laikotarpio vidurkiai, kurie gali nepatikimai atspindėti tikruosius klimato svyravimus. Tačiau aukštos kokybės klimato modelyje turėtų būti apskaičiuojamos patikimos vidurkių reikšmės ir būdingi svyravimai, pvz., tikslus šaltų ir šiltų žiemų skaičius per 30 metų laikotarpį (nors nebūtinai tikrosios žiemos). Vis dėlto šaltų ir šiltų žiemų eilės tvarka gali nesutapti su klimato stebėjimų duomenimis.

Duomenų vertinimas pagal kelias modelių simuliacijas teikia galimybę apsvarstyti abejones ir įvertinti dominuojančius duomenis. Prieštaringi duomenys gali trikdyti, bet derėtų pasinaudoti jų teikiama papildoma informacija. Jei modeliuose pateikiami skirtingi duomenys, tai duomenų nepatikimumas yra aukštas. Kita vertus, jei modeliai pateikia panašius duomenis, vadinasi duomenų patikimumas yra aukštas. Be to, nagrinėjant kelis atskirus scenarijus ir pasitelkus statistinius metodus bei konkrečias analizes, galima sujungti kelias simuliacijas ir gauti geresnius duomenis už bet kurią pavienę simuliaciją.

Vadinasi, kuo daugiau klimato scenarijų, tuo didesnė tikimybė gauti patikimus duomenis. Deja, ne visada yra galimybė surinkti keliuose modeliuose pateikiamą informaciją. Jei naudojami tik vieno ar kelių klimato scenarijų duomenys, gauti rezultatai vertintini atsargiau.

Grįžti prie klausimų

 

Kokios pagrindinės klimato kaitos priežastys ir veiksniai?

Klimato svyravimų trukmė yra įvairi: nuo valandų iki tūkstantmečių. Šiuos ciklus lemia daugybė veiksnių. Astronominiai veiksniai – atstumas tarp Žemės ir Saulės, Žemės orbitos forma skriejant aplink Saulę – lemia ilgiausius svyravimus, pvz., ledynmečių ciklus (1000–100 000 metų). Be kitų veiksnių, vandenyno judėjimas ir saulės radiacijos svyravimai lemia sąlyginai trumpesnių laikotarpių (10–100 metų) klimato svyravimus. Šiandien pats akivaizdžiausias klimato kitimo veiksnys yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Grįžti prie klausimų

 

Kokios yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir koks jų vaidmuo?

Labiausiai paplitusios ir veikliausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra vandens garai (H2O), anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O) ir chlorflorangliavandeniliai (CFC). Šioms visoms dujoms būdinga tai, kad jos visos absorbuoja Žemės į kosmosą skleidžiamą spinduliuotę ir taip prisideda prie Šiltnamio efekto. Trumpai tariant, Žemės į kosmosą spinduliuojamą šilumą sugeria atmosferoje esančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, šiluma vėl grįžta į Žemę ir taip kyla temperatūra – susidaro šiltnamio efektas. Be atmosferos temperatūra Žemėje būtų kur kas žemesnė nei dabar. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje didės (pvz., dėl žmogaus veiklos), atmosfera sugers daugiau spinduliuotės ir temperatūra toliau kils.

Grįžti prie klausimų


 
Kas leidžia manyti, kad klimato kaita yra žmogaus sukeltas (antropogeninis) procesas, o ne gamtos reiškinys, ir kodėl dėl to nesutariama?

Vargu ar galima teigti, kad XX a. atšilimas kilo dėl gamtinių priežasčių. Per praėjusį šimtmetį vykęs spartus atšilimas atitinka mokslines žinias apie galimą klimato reakciją į sparčiai didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip kad ir įvyko per praėjusį šimtmetį. Bet mokslininkų sukauptos žinios neįrodo, kad klimato kaita – tai atsakas į išorinius gamtos veiksnius, pvz. Saulės skleidžiamą spinduliuotę ir ugnikalnių aktyvumą.

Siekiant nustatyti galimas XX a. klimato kaitos priežastis, buvo atlikta daugybė eksperimentų su klimato modeliais. Šie eksperimentai rodo, kad atsižvelgiant tik į Saulės skleidžiamą spinduliuotę ar ugnikalnių aktyvumą, modeliuose negalima atkurti per pastaruosius dešimtmečius stebimo spartaus atšilimo. Per paskutiniuosius 50 metų žmogaus veikla daro didžiausią poveikį klimatui ir yra pagrindinė temperatūrų kaitos priežastis.

Grįžti prie klausimų

 

Kokie būsimi klimato kaitos padariniai?

Mokslinių stebėjimų duomenimis, klimato kaita daro įtaką gamtos ir žmogaus sistemai ir regioniniu, ir pasaulio mastu (IPCC, 2007a). Klimato sistema ir šiltnamio efektą sukeliančių  dujų gyvavimo trukmės poveikis klimato kaitai ateityje yra neišvengiamas. Todėl klimato kaita ir jos sukeliami padariniai yra svarbi mokslinių tyrimų sritis kuriant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijas.

Naudojami ir plėtojami keli metodai siekiant sukaupti žinių apie klimato kaitos poveikį, prisitaikymo prie jos ir dėl jos atsirandantį pažeidžiamumą ir taip patobulinti pagrindą, kuriuo remiantis priimami sprendimai (IPCC, 2007a).

BalticClimate projekte buvo imtasi iš naujo vertinti klimato kaitos padarinius Baltijos jūros regione ir pateikti jau sukauptas žinias apie šiam regionui aktualius klimato kaitos poveikio scenarijus. Norėdami gauti išsamesnės informacijos, spustelėkite šią nuorodą.

Grįžti prie klausimų


 
Kokį poveikį klimato kaita turės man, mano bendruomenei ir (arba) mano gyvenamajai vietovei?

Sudaryti kiekvienos vietovės klimato kaitos scenarijai skiriasi. Tačiau valstybinėse institucijose, pvz., nacionaliniuose meteorologijos ar hidrologijos institutuose galite susipažinti su vietos, regiono ar šalies klimato scenarijais.
Savo ataskaitose TKKK teikia bendrą prognozuojamų padarinių Europoje ir kituose regionuose aprašą: II darbo grupės indėlis į Tarpvalstybinės klimato kaitos komisijos ketvirtąją vertinimo ataskaitą; politikos strategijos kūrėjams skirta santrauka.

Be to, Baltijos jūros regione turimi ir tarpvalstybinio ir (arba) viršregioninio masto būsimo klimato scenarijai, ir regioninio ir (arba) vietos masto būsimo klimato scenarijai.


Nors be išsamių tyrimų ir negalima pasakyti, kaip ir kada toks scenarijus pasireikš konkrečioje vietovėje, jau atliktose poveikio studijose matyti prognozuojami jūsų vietovės pokyčiai. Bet klimato kaitos padariniai jūsų vietovėje priklauso nuo daugelio dalykų, pvz., jautrumo (kaip jus pakeitė jūsų aplinkoje vykstantys pokyčiai) ir gebėjimo prisitaikyti (koks jūsų gebėjimas prisitaikyti prie šių pokyčių).

Grįžti prie klausimų


 
Koks yra pažeidžiamumas, atsirandantis dėl klimato svyravimų ir kaitos?

Egzistuoja trys pagrindiniai požiūriai į pažeidžiamumą, atsirandantį dėl klimato kaitos, ar jo modeliai (Füssel and Klein, 2006).

Galimo pavojaus požiūris 

Teritorijų planuotojai, inžinieriai ir su gamtos keliama grėsme susidurianti bendruomenė dažnai laikosi galimo pavojaus požiūrio, pagal kurį pažeidžiamumas apibrėžiamas kaip galimo įvykio rizika. Todėl rizika apibrėžiama kaip tikimybės ir padarinio vaisius (pvz., Brooks, 2003; Füssel and Klein 2006). Šis požiūris iš esmės atspindi jautrumą, t. y. klimato kaitos poveikio visuomenei ir gamtai mastą.

Socialinis ir konstruktyvistinis požiūris

Visuomeninė geografija ir politinė ekonomika yra socialinio konstruktyvistinio požiūrio ištakos (Adger, 1999). Pagal šį požiūrį pažeidžiamumas suvokiamas kaip namų ūkio ar vietos bendruomenės būklė prieš tikrąjį tyrimą. Šią būklę lemia socialiniai, ekonominiai ir politiniai veiksniai (Adger and Kelly, 1999). Taip pabrėžiama su klimatu nesusijusių kaitos veiksnių, veikiančių socialines sistemas, svarba.

Kompleksinis požiūris

Pagal trečiąjį požiūrį pažeidžiamumas apibrėžiamas kaip kompleksinė, pasaulio klimato kaitos tyrimuose vyraujanti priemonė. Trečiojoje vertinimo ataskaitoje TKKK pažeidžiamumą apibrėžia kompleksiškai kaip

sistemos pažeidžiamumo ir negebėjimo susidoroti su neigiamu klimato kaitos poveikiu mastą“ ir jį vertina kaip „sistemos patiriamo klimato kaitos pobūdžio, masto, dažnumo ir svyravimo lygį ir tos sistemos jautrumą bei gebėjimą prisitaikyti“ (IPCC 2001b).

Todėl yra išorinė pažeidžiamumo dimensija, kai vietos bendruomenė atvira aplinkos ir ekonomikos kaitos poveikiui, nustatytam už vietos bendruomenės ribų, ir vidinė pažeidžiamumo dimensija, apimanti vietos bendruomenės jautrumą ir gebėjimą prisitaikyti prie šių, dažniausiai išorinių, įtampą keliančių veiksnių. Taigi dėl klimato kaitos atsirandantis pažeidžiamumas mažėja ne tik dėl prisitaikymo priemonių, bet ir dėl to, o tai kur kas svarbiau, kaip visuomeninės organizacijos (namų ūkiai, įmonės, valdžios institucijos) šias priemones geba pritaikyti. Svarbiausia pripažinti ir kalbėti apie tai, kad šios priemonės beveik neįgyvendinamos, ir reikia viltis, kad padėtį pavyks pakeisti.

Pagal TKKK apibrėžtį, pažeidžiamumas susijęs su trimis tarpusavyje sąveikaujančiais dėmenimis : poveikiu aplinkai, jautrumu ir gebėjimu prisitaikyti. Poveikį aplinkai ir jautrumą sistemoje sunku atskirti. Poveikis aplinkai reiškia grėsmes, su kuriomis susiduria vietos bendruomenė, ir kokią įtampa patiria sistema, o jautrumas rodo, kiek iš tiesų šie įtampą sukeliantys veiksniai keičia ir veikia tiriamą sistemą. Gebėjimas prisitaikyti – tai sistemos pajėgumas prisitaikyti prie klimato kaitos siekiant sumažinti galimus nuostolius, pasinaudoti kaitos teikiamomis galimybėmis ir susidoroti su padariniais (IPCC 2001b). Visi šie trys dėmenys išsamiau aprašyti čia.

 
Pav. 3. Pažeidžiamumas ir jo sudėtinės dalys (pagal 1 pav. Australian Greenhouse Office 2005). (spauskite norėdami padidinti)

Grįžti prie klausimų


 
Ar klimato kaita tik neigiamas reiškinys? Ar ji gali būti naudinga?  

Ne visi klimato kaitos padariniai bus neigiami – tai labai priklauso nuo regiono. Pavyzdžiui, pagal daugelio scenarijų duomenis, Baltijos jūros regione akivaizdžiai kyla temperatūra, o tai bus naudinga turizmo pramonei.

Beje, klimato kaitos teikiama nauda pasinaudos tie, kurie laiku pasirengs galimiems pokyčiams. Įvertinus vietos sąlygas ir galimai dėl klimato kaitos įtampą keliančius veiksnius, bus lengviau nustatyti savo vietovės pažeidžiamumą, atsirandantį dėl klimato kaitos ir jo svyravimų. Be to, norint pasinaudoti klimato kaitos teikiamomis galimybėmis, būtina parengti veiksmų planą pažeidžiamumui mažinti, kad vėliau būtų galima pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis.

Grįžti prie klausimų


 
Kur rasiu papildomos informacijos apie klimato kaitą?

Europos Komisijos informacinė kampanija „Klimato kaita“: European Commission Climate Campaign
Danija: Climate Change Adaptation
Estija: Aplinkos ministerija, klimato kaita
Latvijos mokslų akademija: Climate change and its impact 
Latvijos viešosios politikos centras: Climate discussion page 
Latvijos nacionalinė mokslinių tyrimų programa: Climate change impact on water environment
Lietuva: Aplinkos ministerija, klimato kaita
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Norvegija: Climate adaptation Norway 
Rusija: ClimateChange.ru
Rusija: Federal Service for Hydrometeorology and Environmental Monitoring
Suomija: Climateguide.fi
Švedija: Swedish Meteorological and Hydrological Institute 
Vokietija: Competence center on climate impacts and adaption KomPass
Vokietija: Federal Environment Agency's climate change info 
Vokietija: Federal Ministry for the Environment, Nature Conservation and Nuclear Safety - climate info

Grįžti prie klausimų